Vandentiekio vanduo atrodo švarus ir skaidrus, bet tik tol, kol atidžiau nepažiūri į arbatinuko vidų arba nepastebi rudos nuosėdų juostos vonioje. Geležies junginiai vandenyje – dažna problema Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurie naudoja šulinio ar gręžinio vandenį. Pasikartojantis nemalonus kvapas, rudos dėmės ant skalbinių ar santechnikos – visa tai signalizuoja, kad atėjo metas pasidomėti vandens nugeležinimu.
Šiame straipsnyje sužinosite, kaip veikia vandens nugeležinimo filtrai, kodėl dažniausiai jie būna mėlyni, kuo skiriasi skirtingos technologijos, kokie iššūkiai gali kilti ir kaip jų išvengti. Taip pat pateiksime istorinių įdomybių, specialistų patarimų ir dažniausiai užduodamų klausimų.
Kas yra vandens nugeležinimo filtrai ir kaip jie veikia?
Vandens nugeležinimo filtras – tai įrenginys, skirtas iš vandens pašalinti geležies ir mangano junginius. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse ar nuosavuose namuose, kuriuose naudojamas gręžinio vanduo. Didelė geležies koncentracija ne tik kenkia buitinei technikai, bet ir kerta per nervus – nuo metalo skonio iki rudos spalvos vandenyje.
Filtrai dažniausiai būna vertikalūs, cilindro formos – iš čia ir „mėlynojo baliono“ pravardė. Jų viduje slypi filtravimo medžiaga, kuri reaguoja su geležies jonais ir padeda juos nusodinti. Vėliau nuosėdos išplaunamos specialaus atgalinio plovimo ciklo metu. Dažniausiai naudojamos oksidacinės filtravimo medžiagos, tokios kaip „Birm“, „Manganese Greensand“ arba aktyvuota katalitinė masė.
Istoriniai faktai: nugeležinimas Lietuvoje ir pasaulyje
Pirmieji bandymai šalinti geležį iš vandens datuojami dar XIX a. pradžia, kai buvo pastebėta, kad oro prisotintas vanduo nusodina rūdis. Pramoniniu mastu ši technologija pradėta naudoti apie 1920-uosius.
Lietuvoje vandens nugeležinimas aktyviau pradėtas taikyti XX a. viduryje, kai daugelis gyvenviečių buvo prijungtos prie centralizuoto vandens tiekimo tinklų. Tačiau šuliniai ir gręžiniai vis dar išlieka aktualūs – ir su jais ateina amžina kova su geležimi. Šiandien modernūs nugeležinimo sprendimai taikomi tiek privačiuose namuose, tiek miestelių vandenvietėse.
Su kokiais iššūkiais gali susidurti vandens nugeležinimo sistema?
Net ir įdiegus kokybišką filtrą, problemos nesibaigia automatiškai. Dažniausi iššūkiai:
- Netinkamai parinktas filtras. Ne kiekvienas filtras tinka bet kokiam vandeniui – būtina atlikti vandens tyrimą.
- Per didelis geležies kiekis. Jei koncentracija viršija 5 mg/l, gali prireikti kelių filtravimo etapų.
- Sutrikusi priežiūra. Filtras reikalauja priežiūros – reikia reguliariai tikrinti atgalinio plovimo ciklus, keisti filtravimo masę.
- Biologinė tarša. Kai kuriais atvejais filtrus kolonizuoja bakterijos, kurios gali net padidinti geležies kiekį vandenyje.
Kaip sako vandens valymo specialistas Tomas: „Labai svarbu žinoti, ką filtruoji. Kartais žmonės perka filtrą pagal kaimyno rekomendaciją, bet pas juos – visai kitas vanduo. Reikia pradėti nuo tyrimų, tada pasirinkti tinkamą sprendimą.“
Vandens nugeležinimo privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Švaresnis, skanesnis ir kvapo neturintis vanduo.
- Apsauga buitinei technikai ir santechnikai.
- Mažesnės išlaidos ilguoju laikotarpiu (nereikia keisti ar remontuoti technikos).
Trūkumai:
- Pradinės įrangos ir montavimo kainos.
- Reikia nuolatinės priežiūros ir periodinių aptarnavimų.
- Netinkamai parinkta sistema gali būti neveiksminga.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar būtina atlikti vandens tyrimą prieš įsigyjant filtrą?
Taip, tai būtina. Tik žinodami tikslią geležies, mangano, amonio ar sieros vandenilio koncentraciją, galėsite pasirinkti tinkamiausią filtrą.
2. Kiek kainuoja vandens nugeležinimo filtras?
Kainos svyruoja nuo 300 iki 1500 eurų, priklausomai nuo našumo, technologijos ir papildomų funkcijų.
3. Ar filtrą galima sumontuoti pačiam?
Galima, jei turite santechnikos žinių. Tačiau rekomenduojama darbą patikėti specialistui – netinkamas pajungimas gali sukelti rimtų problemų.
4. Kiek laiko tarnauja nugeležinimo filtras?
Vidutiniškai 5–10 metų. Tačiau kai kurios filtravimo medžiagos turi būti keičiamos kas 2–5 metus.
5. Kodėl filtrai dažniausiai būna mėlyni?
Tai labiau rinkodaros sprendimas nei techninis aspektas – mėlyna spalva asocijuojasi su švariu, gaiviu vandeniu ir yra lengvai atpažįstama rinkoje.
Ar verta investuoti į mėlynąjį balioną?
Jeigu pavargote nuo rudų dėmių, metalo skonio vandenyje ir nuolatinio arbatinukų valymo – atsakymas paprastas: taip. Vandens nugeležinimo filtras gali būti vienas geriausių sprendimų jūsų namams. Svarbiausia – pradėti nuo tikslių vandens tyrimų, pasirinkti patikimą filtrą ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Ir nors technologija slypi po mėlynu korpusu, jos nauda – tikrai ne spalvoje.
