Atėjus į bet kurią didesnę elektronikos prekių parduotuvę Lietuvoje, vaizdas tampa įprastas ir lengvai nuspėjamas: vienoje pusėje pirkėjų dėmesį traukia „Apple“ stendas su naujausiais „iPhone“ modeliais, kitoje – ne mažiau ryškiai apie save primena „Samsung“ su savo „Galaxy“ serijos flagmanais. Šie du prekių ženklai – tai ne tik aršūs konkurentai, bet ir savotiški technologijų pasaulio antipodai, kurių šalininkai nuolat ginčijasi forumuose ir socialiniuose tinkluose, o diskusijų aštrumas kartais prilygsta aistroms, kurias sukelia sporto varžybos ar lošimai internetu. Teisinės kovos dėl patentų, agresyvios rinkodaros kampanijos ir nuolatinis varžymasis dėl inovacijų – visa tai tapo neatsiejama šių milžinių santykių dalimi.
Tačiau po šia vieša nesantaikos ir konkurencijos iškaba slypi kur kas sudėtingesnė ir daugeliui netikėta realybė. Pažvelgus giliau į „iPhone“ įrenginio vidų, paaiškėja stulbinantis faktas: daugelis esminių komponentų, lemiančių „Apple“ telefono kokybę ir funkcionalumą, yra pagaminti būtent didžiausio konkurento – „Samsung“ – gamyklose. Kaip įmanoma, kad aršiausi priešai vartotojų rinkoje tuo pačiu metu yra ir artimiausi partneriai už uždarų durų? Atsakymas slypi globalios tiekimo grandinės logikoje, verslo pragmatizme ir sudėtingoje pačios „Samsung“ korporacijos struktūroje.
Konkurencija vartotojų rinkoje – nesutaikomi priešai
Pirmiausia būtina aiškiai įvardyti konkurencijos lauką, kuriame „Apple“ ir „Samsung“ yra nesutaikomi priešai. Tai – galutinio produkto, t. y. išmaniojo telefono, pardavimas vartotojui. Šioje arenoje kompromisų nėra. Abi bendrovės investuoja milijardus į prekės ženklo įvaizdžio kūrimą, siekdamos įtikinti pirkėjus, tokius kaip Petras ar Ieva, kad būtent jų produktas yra pažangesnis, patikimesnis ir vertesnis pinigų.
Kova vyksta visais frontais: nuo produkto dizaino ir programinės įrangos ekosistemos iki gamybos kaštų ir rinkodaros strategijų. Būtent čia matome dešimtmečius trunkančius patentų karus, kuriuose bendrovės kaltina viena kitą dizaino ar technologinių sprendimų kopijavimu. Ši nesantaika yra reali ir ji formuoja viešąjį abiejų korporacijų įvaizdį, paversdama rinką tikra arena, kurioje vyksta didelių statymų lošimai dėl dominavimo.
Pragmatizmas už uždarų durų: tiekimo grandinės realybė
„Apple“, vadovaujama siekio sukurti aukščiausios kokybės produktą, susiduria su milžinišku iššūkiu: jai reikia gauti geriausius įmanomus komponentus ir, kas ne mažiau svarbu, gauti juos laiku bei reikiamais kiekiais – šimtais milijonų vienetų per metus. Norint pagaminti „iPhone“, reikalingas ekranas, procesorius, atminties lustai, kamera ir daugybė kitų smulkesnių detalių. Nors „Apple“ pati projektuoja savo svarbiausią komponentą – „A“ serijos procesorių, – ji neturi nuosavų gamyklų jiems ar kitiems komponentams gaminti. Todėl ji yra priklausoma nuo tiekėjų tinklo.
Būtent čia į sceną žengia „Samsung“. Pietų Korėjos milžinė yra ne tik telefonų gamintoja – tai didžiulis konglomeratas, kurio padaliniai yra pasauliniai lyderiai tam tikrų komponentų gamyboje. Pavyzdžiui, „Samsung Display“ yra viena pažangiausių ir didžiausių OLED ekranų gamintojų pasaulyje. Kai „Apple“ nusprendė pereiti nuo senesnės kartos LCD prie ryškesnių ir energiją taupančių OLED ekranų savo „iPhone X“ modelyje, būtent „Samsung“ buvo vienintelė tiekėja, galinti pasiūlyti reikiamos kokybės ekranus tokiu mastu, kokio reikalavo „Apple“. Pasirinkimas buvo ne tarp draugo ir priešo, o tarp geriausio tiekėjo ir visų kitų.
Be ekranų, „Samsung“ istoriškai tiekė „Apple“ ir kitus kritiškai svarbius komponentus, pavyzdžiui, NAND tipo atminties lustus, kurie naudojami duomenims saugoti, bei DRAM lustus, atsakingus už operatyviąją atmintį. Ši partnerystė nėra išimtis, o veikiau taisyklė sudėtingame technologijų versle.
Skirtingi „Samsung“ veidai: kaip atskiriami verslo interesai?
Kyla natūralus klausimas: kaip „Samsung“ sugeba viena ranka konkuruoti su „Apple“, o kita – tiekti jai detales? Atsakymas slypi korporacijos struktūroje. „Samsung Electronics“, kuri gamina „Galaxy“ telefonus, ir „Samsung Display“ ar „Samsung Semiconductor“, gaminantys komponentus, veikia kaip atskiri verslo vienetai su savais tikslais ir biudžetais. Komponentų padaliniams „Apple“ yra tiesiog itin svarbus klientas, generuojantis milžiniškas pajamas.
„Turime suprasti, kad milžiniškos korporacijos, tokios kaip „Samsung“, veikia ne kaip vienalytis darinys, o kaip atskirų, savarankiškų verslo padalinių visuma“, – aiškina technologijų analitikas Jonas. „„Samsung Display“ ar „Samsung Semiconductor“ padaliniams „Apple“ yra tiesiog dar vienas, nors ir ypač stambus, klientas. Jų tikslas – parduoti kuo daugiau aukštos kokybės komponentų ir užtikrinti savo padalinio pelningumą. Konfidencialumo sutartys ir vidinės „ugniasienės“ užtikrina, kad jautri „Apple“ informacija nepatektų pas „Samsung“ telefonų kūrėjus. Tai – klasikinis verslo pragmatizmo pavyzdys, kur tiekimo grandinės logika nugali rinkodaros karus“.
Šis atskyrimas leidžia „Samsung“ komponentų padaliniams sėkmingai dirbti su įvairiais telefonų gamintojais, įskaitant ir didžiausią savo „motininės“ kompanijos konkurentą. Tai yra abipusiai naudingas sandoris: „Apple“ gauna aukščiausio lygio technologijas, o „Samsung“ – stabilius ir didelius užsakymus, kurie padeda finansuoti tolesnius tyrimus ir plėtrą.
Poveikis Lietuvos vartotojui: ką tai reiškia mums?
Galiausiai, ką visa tai reiškia eiliniam vartotojui Lietuvoje? Iš pirmo žvilgsnio – nieko. Prekių ženklų konkurencija išlieka tokia pat reali. Tai nėra paprastas, aiškias taisykles turintis verslo modelis, kaip, pavyzdžiui, internetiniai lošimai, kur laimėtojas ir pralaimėtojas yra akivaizdūs. Tačiau gilesnis supratimas atskleidžia, kad ši užkulisinė partnerystė galiausiai yra naudinga pirkėjui. Dėl jos „iPhone“ naudotojas gauna vieną geriausių rinkoje esančių ekranų, o pati „Apple“ yra priversta nuolat ieškoti inovatyvių sprendimų ir diversifikuoti savo tiekėjus, kas skatina konkurenciją jau komponentų lygmeniu.
Ši „Apple“ ir „Samsung“ istorija yra puikus pavyzdys, kaip veikia šiuolaikinė globali ekonomika. Ji nėra paremta vien juodos ir baltos spalvų logika. Tai sudėtingas ir daugialypis tinklas, kuriame aršiausi konkurentai gali būti ir svarbiausi partneriai. Taigi, kitą kartą laikydami rankose naują „iPhone“, prisiminkite – jo spindinčiame ekrane slypi ne tik „Apple“ dizaino filosofija, bet ir didžiausio jos konkurento inžinerinis meistriškumas.
