Išaušo ta diena, kuomet supratau, kad reikia atsipūsti. Taip liaudiškai sakant padaryti restartą žmogystai, kuri anksčiau vadinosi žmogumi, o dabar sėdi mano kėdėje ir padėrusiu, nieko nematančiu žvilgsniu, spokso į ekraną. Todėl nusprendžiau parduoti įmonę ir greitai supratau, kad tai padaryti nėra taip lengva. Viena vertus, uždaryti įkurtą ir pelningai veikiantį juridinį asmenį gaila, kita vertus, sudėtinga surasti kas svajotų įsigyti įmonę su istorija, dar sudėtingiau tai padaryti neprarandant draugų.
Draugai ir pinigai nesuderinama
Sakoma, kad kai smegenyse tuščia reikia išgerti vitamino, kuris skatina kažkokio hormono veiklą. Gėriau ir vieno, ir kito vitamino. Deja nepadėjo, todėl imoniu pardavimas tapo tam tikra išeitimi. Pirmiausiai, pasakiau apie tai savo draugams ir pažįstamiems. Bėda, niekas iš jų nedirba toje srityje, kurioje dirbu aš. Tie, kurie čia darbuojasi neturi laiko ir noro dar vienai popamokiniai veiklai. Kitiems – žalias arba dar žalesnis miškas juridiniai įmonės valdymo ypatumai. Supratau, kad imoniu pirkimas nėra kiekvieno lietuvio kasdienis pirkinys. Todėl potencialių klientų pradėjau dairytis kitur.
Pasirinkau socialinius tinklus ir teko dar kartą nusivilti. Pasirodo, net naujai isteigtu imoniu pardavimas nėra toks paklausus kaip tikėjausi. Taigi, parduodamos uab buvo apipiltas komentarais apie balansą, apie neva susikaupusias skolas ir dar šimtą dešimt komentarų, kurie prasilenkia su realybe, kaip marsas prasilenkia su merkurijumi.
Įmonės pardavimu nekiekviena bendrovė nori rūpintis
Nusprendžiau parašyti kompanijai, kuri tuo užsiima. Čia taip pat teko pavargti. Juk nauju uab pardavimas yra sudėtingesnis nei jų pirkimas. Juolab, uab pirkimas pardavimas yra populiaresnis nei nupiepusios MB. Tada kilo mintis, reorganizuotis. Pradėjau svarstyti kaip tai padaryti. O gal nepavyks? Gal paprasčiau likviduoti veiklą? Į šiuos klausimus atsakė tik viena bendrovė, kuriai imoniu pardavimas (ar tai būtų MB, ar UAB) yra kasdieninis darbas. Kadangi jie dirbo pagal sutartį ir už tam tikrą sandorio procentą, man ši procedūra nekainavo nieko, o atnešė pelną, kurio nebūtų atnešęs likvidavimas.
Procedūra varginanti ir ilga?
Procedūra su kitos įmonės pagalba buvo greita ir paprasta (vienai tektų vargti daug ilgiau). Juolab, imoniu pardavimas visuose miestuose toks pats (imoniu pardavimas vilniuje, imoniu pardavimas kaune, uab pardavimas klaipedoje). Jeigu būčiau pardavusi bendrovę draugei ir jai verslauti nepavyktų… Greičiausiai, su įmonės bankrotu ateitų galas ir mūsų draugystei. Kita vertus, ar nebūtų gaila savo kūdikio, ar nekaltinčiau jos dėl tokios verslo baigties? Todėl dabar suprantu, kad pažįstami ir draugai nėra tinkami verslo pirkėjai.
