Kodėl užsikrečiame kompiuteriniais virusais?

virusaiKodėl žmonės nuolatos užsikrečia kompiuteriniais virusais? Paprastai virusas nėra pavojingas tol, kol jis nėra aktyvuojamas – atsisiunčiamas, ant jo paspaudžiama, atidaromas užkrėstas failas arba atmintinė. Jei į jūsų kompiuterį buvo atsiųstas virusas, greičiausiai nieko nenutiks, jei jo neliesite. Bet deja, žmonės nesusilaiko ir patys užkrečia kompiuterį.

Kompiuterinių virusų kūrėjai žino, kas veda šias minias į pražūtį. Tai paprasčiausi žmogiški jausmai, kuriuos sulaikyti ne visada pavyksta.

Godumas

Visi žmonės yra godūs ir nori gauti kažką nemokamai. Tuo pasinaudoję kompiuterinių virusų kūrėjai juos platina naudodami nemokamo paskatinimo principą. „Gauk programinę įrangą nemokamai“, „pažiūrėk nemokamą video suaugusiems“, „gauk nemokamą prisijungimą prie tūkstančių gerų dalykų“.

Nemokamai nieko nebūna – tą suvokia visi. Ir tie, kurie paspaudžia apgaulingas nuorodas internete arba atidaro jas iš apgaulingai parašyto laiško. Rezultatas paprastai nuvilia, tačiau juodas darbas jau padarytas – virusas aktyvuotas. Žmogiškas godumas internete veda prie rimtų problemų, todėl visada reikia kritiškai vertinti visus nemokamus pasiūlymus.

Žingeidumas

Kiekvieną galima sudominti dar niekur nerodytais kadrais iš tam tikros įvykio vietos, nuotraukomis ar kita informacija. „Uždraustas vaisus“ – viena iš plačiausiai naudojamų manipuliacijos taktikų, kuri pritaikoma ir virusams.

Kartais pakanka per Skype ar Facebook Messenger gauti paslaptingą nuorodą iš draugo be jokio prierašo, kad norėtųsi ją paspausti ir op… virusas jau jūsų kompiuteryje.

Kaip susitvarkyti su šiuo bruožu? Novirus.uk ekspertas Linas pataria visada prisiminti, kad šaltinis yra svarbu. Be to draugai visada turėtų kalbėti kažkaip žmoniškiau, o ne angliškai ir dar standartinėmis frazėmis.

Baimė

Jūs siuntėtės nelegalų turinį, todėl užblokavome Jūsų kompiuterį. Sumokėkite baudą policijai ir atblokuosime jūsų duomenis.

Tai standartinis išpirkos reikalaujančių virusų gąsdinimas. Taip pat yra ir kitų gąsdinimų – „į jūsų paskyrą buvo įsilaužta, todėl pasikeiskite slaptažodį paspaudę šią nuorodą“. Arba „jūsų kompiuteris užkrėstas virusu. Atsisiųskite šią antivirusinę programą, kuri jį sunaikins“ Iš tikrųjų ta antivirusinė pati yra virusas ir nieko nesunaikins, priešingai, atvers kelią programišiams į jūsų kompiuterį, rinks duomenis ir net panaudos jūsų kompiuterį DDOS atakoms. Jei jau gąsdinama, tai reiktų pagalvoti, ar tikrai tai tiesa.

Sveika nepasitikėti internete pasirodančia informacija. Tą žino net JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kilęs į kovą su netikromis naujienomis, kurios, beje, irgi gali pasitarnauti virusų platinimo tikslais. Per jas sklinda tam tikros melagingos žinutės (hoax), kurių tikslas – priversti suabejoti tiesa ir pasiduoti tam tikrai masinei panikai. Kai žmogus yra emocingas, tokios naujienos gali priversti jį padaryti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, jei norima pakenkti finansinei šalies situacijai, reikia tik paleisti gandą, kad bankrutuoja didžiausias šalies bankas. Iš karto prie bankomatų nusidrieks eilės norinčių išsiimti pinigus iš sąskaitos, o tai sukels paniką ir bankas patirs finansinių sunkumų. Ši taktika veiksminga ir internetinėje erdvėje. Virusų kūrėjai tai žino, todėl tuo naudojasi platindami savo piktavalius kūrinius.